Dantų plombavimas
Dantų pažeidimai išskiriami į kariozinius ir nekariozinius. Karioziniai dantų defektai gali atsirasti dėl mikroorganizmų išskiriamų rūgščių, kurioms veikiant danties emalyje mažėja mineralinių medžiagų ir atsiranda ėduonis. Ankstyvoje stadijoje dantų ėduonis pastebimas tik kaip maža dėmelė, dažniausiai sunkiai šepetėliu išvalomose vietose, tokiose kaip dantų vagelės. Laiku nenuvalant apnašo, ėduonis plinta ir pasiekia gilesnį ir mažiau mineralizuotą audinį – dentiną. Dėl to pasireiškia šie požymiai:
- Dantų jautrumas;
- Dantų skausmas;
- Dantų gėlimas nuo šalto, karšto, saldaus ar rūgštaus maisto;
- Danties emalio nutrupėjimas.
Nekarioziniai dantų defektai, tokie kaip nuskilimai, dantų nusidėvėjimas, erozijos, gali atsirasti dėl traumų, netaisyklingo valymo dantų šepetėliu ar griežimo dantimis.
Ėduonies pažeistų dantų gydymas
Gydytojas odontologas pirmiausia atlieka vietinę nejautrą šalia danties. Tuomet specialiais instrumentais atsargiai preparuojama defektuota ertmė, kad nebūtų pažeista danties pulpa. Preparavimo metu pašalinami pažeisti audiniai ir suteikiama forma plombinių medžiagų užpildymui. Klinikoje naudojamos tik aukštos kokybės plombinės medžiagos, dėl to tarnauja 6-8 metus, o dažnai – net ilgiau.
Svarbu suprasti, kad laiku nesikreipiant į odontologą ir negydant kietųjų audinių pažeidimų, gali prasidėti danties nervo ar/ir minkštųjų audinių, esančių aplink dantį, uždegimas. Tuomet neužtenka tik užplombuoti dantį, bet reikia gydyti ir šaknies kanalus, o vėliau net protezuoti, norint atstatyti danties funkciją bei anatomiją.
Kaip elgtis prieš ir po dantų plombavimo?
Prieš apsilankant pas odontologą, rekomenduojama pavalgyti. Gydant dantis, juos būtina izoliuoti nuo drėgmės ir seilių, o sotaus žmogaus seilėtekis yra mažesnis.
Po procedūros, jei buvo atliktas nuskausminimas, rekomenduojama nevalgyti, kol išnyks nejautros poveikis (maždaug 2-3val.).